Kiekvienas iš mūsų yra susidūręs su tokia problema: nesvarbu kiek bebandytumėme suderinti fotoaparato nustatymus, kai kurios nuotraukos gaunasi tiesiog tobulos, tuo tarpu kitos – siaubingos.
Skirtumas tarp gražios kokybiškos nuotraukos ir primenančios siaubo filmą, kurią nieko nelaukę pašaliname iš fotoaparato atminties, glūdi objektyvo lęšyje.
Fotografas padaro begalę to paties modelio veido nuotraukų (esant tam pačiam apšvietimui) nuolat keisdamas objektyvo lęšį. Skirtumas slypi tame, kad kiekvienas lęšis skirtingai iškraipo natūralų vaizdą ir vietoje trimačio vaizdo nuotraukoje perteikia dvimatį.
Priklausomai nuo lęšiuko ilgio, atvaizdas fotografijoses skirtingai deformuojamas. Naudojamas įvairaus dydžio ir pločio objektyvų lęšius (nuo 19mm iki 350mm), kad vizualiai pademonstruotų kaip keičiasi modelio veidas.
Kuo trumpesnis objektyvo židinio nuotolis, tuo platesnį vaizdą galite užfiksuoti nuotraukoje. Štai kodėl 15mm lęšiai dramatiškai iškraipo objektus. Iškraipymas ne ką mažiau priklauso nuo centrinio diapazono.
Tokie nukrypimai gali, vienu atveju, padaryti veidą gražų, kitu - ganėtinai bjaurų. Tuo tarpu kai žmogaus smegenys linkusios priimti fotografiją tiesiogiai, vienose nuotraukose atrodome geriau, kitose prasčiau.
Didelio diapazono lęšis, tarkim 350mm, gali priploti ar praplatinti atitinkamus fotografuojamo veido objektus. Kai kada gali atrodyti, jog ausys eina labiau į galą, o nosis atrodo kur kas didesnė, nei yra iš tiesų. Ekspertai tikina, kad 135mm skersmens lęšiukai pateikia realiausius rezultatus. Bet net ir čia egzistuoja tikimybė, kad koks nors elementas nebus perteiktas visiškai tiksliai.
Dabar bent jau galėsite pasiteisinti draugams, kodėl šventinėse nuotraukose atrodote prastai.
